individuaalsus

Indivduaalsus apibūdina būseną ar kokybę būti individualiu asmeniu – išskirtinumas, asmeninė tapatybė ir autonomija. Tai liečia asmens unikalius bruožus, savimonę ir sugebėjimą pasirinkti, spręsti ir veikti pagal save. Terminas kilo iš lotynų žodžio individuus, reiškiančio „nepadalintas“; per lietuvių kalbą jis įgijo platesnį prasminį ryšį su asmeniniu tapatumu ir savarankiškumu.

Filosofijoje ir psichologijoje individuaalsumas dažnai susijęs su klausimais apie asmens tapatybę bei tęstinumą per laiką (kas sudaro asmenį? ar jaučiamės kaip tas pats asmens rytoj?). Psichologijoje kalbama apie savivoką, asmenybės bruožus ir autonomiją – kiekvieno žmogaus gebėjimą formuoti savo gyvenimą ir priimti sprendimus.

Sociologijoje ir kultūroje individuaalsumas yra glaudžiai susijęs su santykiais tarp asmens laisvės ir socialinių normų. Vakarietiškuose kontekstuose dažnai išryškinama individualizmo svarba, teisė į saviraišką ir autonomiją; kitur – kolektyvizme labiau akcentuojamas pareigos bei grupės interesai ir socialinės rolės. Globalizacija skatina hybridišką tapatybės suvokimą: asmenys derina asmeninį identitetą su priklausomybėmis ir bendruomenėmis.

Etikos ir teisės srityje individuaalsumas susijęs su autonomijos teisėmis, sutikimo principais ir asmens duomenų apsauga. Kritikai teigia, kad pernelyg didelis dėmesys individualumui gali silpninti socialinį ryšį ar skatinti egocentriškumą, o kai kurioms kultūroms tai gali būti prieštara su kolektyvistiniais tapatybės modeliais. Subtilus balansavimas tarp asmeninės laisvės ir socialinės atsakomybės yra nuolatinė diskusija.