higienos

Higiena – mokslo ir praktikos sistema, skirta ligų prevencijai ir sveikatos apsaugai per asmens, namų, darbo vietų ir visuomenės aplinkos higienos priemones. Terminas kilęs iš graikų žodžio hygiene, reiškiantis švarą ir sveikatą. Higiena apima principus, kuriais siekiama mažinti riziką susirgti ir palaikyti gerą sveikatą kasdienėse situacijose.

Pagrindinės sritys apima: asmens higieną (rankų plovimą, dantų ir odos priežiūrą), maisto higieną (maisto paruošimo, laikymo ir sanitarijos standartus), aplinkos higieną (vandens ir nuotekų valymą, oro kokybę, sanitarinę infrastruktūrą), medicinos bei socialinių įstaigų higieną (sterilumas, sanitarinės sąlygos) ir darbo vietų higieną (saugos ir sanitarinės normos). Taip pat svarbi visuomenės higiena, kuri apima higienos švietimą, profilaktiką, skiepijimus ir ligų stebėseną.

Istorija: higienos idėjos vystėsi nuo senovės laikų iki moderniosios visuomenės sveikatos mokslo. 19 amžiuje įsitvirtino viešoji sveikata ir mikrobiologija, glaudžiai susijusi su tokiais mokslininkais kaip Ignazas Semmelweisas ir Louisas Pasteuras. Nuo tada higiena tapo centrine visuomenės sveikatos sritimi, pagrįsta empiriniais tyrimais ir politinėmis inovacijomis.

Svarba: gera higiena mažina infekcijų plitimą, pagerina gyvenimo kokybę ir mažina sveikatos priežiūros kaštus. Praktikos priklauso nuo kultūros, infrastruktūros ir teisinių normų, todėl ji dažnai reglamentuojama teisės aktais ir standartais.