daiktavardinis

Daiktavardinis yra lietuvių kalbos gramatikos terminas, vartojamas apibūdinti daiktavardžiams arba nominaliniams reiškiams. Žodžio kilmė slypi daiktavardyje ir sufikse -inis, kuris žymi “susijęs su” arba “turintis savybę”. Terminas dažnai pasitaiko lingvistiniuose traktatuose ir gramatikos aprašuose, kuriuose nagrinėjama nominalizacijos problema ar daiktavardžių funkcijos.

Daiktavardinis gali būti naudojamas dvejopai. Pirma, kaip apibūdinimas žodžiams ar formoms, kurios funkcionuoja kaip daiktavardžiai (nominalinis vartojimas). Antra, kaip apibūdinamasis terminas nominalizacijos procese, kai veiksmažodžiai ar kitų gramatinių klasių žodžiai pavirsta į daiktavardžius. Tokiu atveju kalboje kalbama apie nominalizaciją arba daiktavardinimą kaip procesą.

Daiktavardinis yra techninis terminas, dažnai naudojamas lingvistiniuose tyrimuose, o ne kasdieninėje kalboje. Jis padeda atskirti nominacinius reiškinius nuo kitų gramatinių kategorijų, pavyzdžiui veiksmažodinių ar būdvardinių konstrukcijų.

See also: daiktavardis, nominalizacija, lietuvių gramatika.