baltymai

Baltymai yra makromolekulės, sudarytos iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. Jie yra vienas iš pagrindinių gyvųjų organizmų biocheminių komponentų ir atlieka daugybę funkcijų, nuo struktūrinės paramos iki katalizės. Baltymų sekos yra koduojamos genetine informacija, o jų funkcija priklauso nuo teisingos struktūros. Žmogaus organizme yra 20 standartinių aminorūgščių; devynios iš jų laikomos esminėmis, todėl jų reikia gauti su maistu.

Baltymai turi kelis struktūros lygius: pirminę, antrinę, tretinę ir kvaterinę. Pirminė struktūra yra aminorūgščių seka; antrinė ir tretinė sudaro erdvinę formą. Dėl šių struktūrų baltymai gali būti fibriški (fibriniai) arba globuliniai; fibriški dažnai suteikia mechaninę paramą, o globuliniai – dažnai veikia kaip enzimai, transportiniai ar reguliaciniai baltymai.

Sintezė baltymų vyksta ląstelėse per ribosomas, vadovaujama genetinio kodo transliacijos metu. DNR informacija verčiama į mRNR, o amino rūgštys jungiasi į polipeptidines grandines. Po translacijos baltymai gali patirti posttransliacines modifikacijas ir įgyti galutinę funkciją. Baltymų būklė priklauso nuo aplinkos sąlygų; temperatūra, pH ir cheminės medžiagos gali juos denatūruoti ar pažeisti jų funkciją.

Maisto baltymai yra pagrindinis amino rūgščių šaltinis. Baltymų kokybė priklauso nuo jų amino rūgščių sudėties ir virškinamumo. Suaugusiesiems rekomenduotas baltymų kiekis priklauso nuo energijos poreikio ir fiziologinių būklių; esminės amino rūgštys turi būti gaunamos su maistu. Plačiai įvairių šaltinių – pieno, kiaušinių, mėsos, ankštinių ir grūdinių produktų – derinimas padeda užtikrinti visų esminių amino rūgščių pakankamumą.

Biotechnologijoje baltymai turi platų taikymą: jie veikia kaip enzimai, terapiniai baltymai, antikūnai ir struktūriniai komponentai. Juos naudojama pramonėje ir moksliniuose tyrimuose kaip fermentai, diagnostikos reagentai ir modelinės molekulės.