Susiformavimas

Susiformavimas yra procesas, kurio metu kyla ar įgyja formą, struktūra ar reiškinys. Terminas plačiai vartojamas įvairiose mokslo disciplinose ir nurodo pereinantį etapą nuo ankstesnės būklės iki apibrėžtos formos ar funkcijos. Formos susiformavimą lemia pradinės sąlygos, tarpusavio sąveika ir laikina ar ilgalaikė dinamika.

Geologijoje susiformavimas dažnai apibūdina žemynų ar uolienų formavimą per laiką: nuosėdų sankaupos ir litifikacija sukuria sedimentines uolienas, vulkaninė veikla formuoja magma ir iš jos kylantys dariniai, o tektoniniai procesai keičia kraštovaizdį.

Biologijoje susiformavimas reiškia organizmų struktūrų, organų ar visumos vystymosi procesą. Embriogenezėje susiformuoja audiniai, organai ir morfologinės savybės; genetiniai, epigenetiniai ir aplinkos veiksniai kartu lemia morfologijos ir funkcijų vystymąsi.

Medžiagų moksluose susiformavimas apima kristalų orientaciją, mikrostruktūrų vystymą, fazinius perėjimus ir kietųjų kūnų struktūrą. Tyrimuose šis terminas dažnai taikomas siekiant suprasti, kaip laikinos sąlygos lemia galutinę medžiagos savybę.

Sociologijoje ar kultūros studijose susiformavimas gali apibūdinti institucijų, normų ar socialinių praktikų susiformavimą per laiką, jų normalizaciją ir įsitvirtinimą visuomenėje.

Tyrimuose susiformavimą dažnai analizuoja istorinių duomenų tyrimais, modeliavimo metodais, eksperimentais ir datavimo technikomis siekiant suprasti procesus ir jų laiką.