Pragyvenimas

Pragyvenimas – terminas, apibūdinantis asmens ar šeimos galimybę patenkinti pagrindinius egzistavimo poreikius, tokius kaip maistas, pastogė, drabužiai ir sveikata. Jis apima gaunamas pajamas, taip pat įvairias socialines ar iš anksto sukauptas priemones, kurios leidžia išlaikyti kasdienį buvimą ir apsaugoti nuo skurdo.

Pragyvenimas priklauso nuo didelių veiksnių: darbo užmokesčio, užimtumo, kainų lygio, mokesčių ir socialinės apsaugos. Pajamų ir išlaidų santykis nustato, ar pragyvenimas yra tvarus. Paprastai pragyvenimo lygis matuojamas pagal minimalias išlaidas vienam žmogui ar šeimai per mėnesį ar metus; skirtingos vietovės ir šeimos sandaros lemia skirtingus pragyvenimo poreikius.

Šiuolaikinė analizė pragyvenimo kontekste nagrinėja užimtumo struktūrą, regioninius skirtumus tarp miesto ir kaimo, demografinius veiksnius bei socialinę paramą. Taip pat svarbu įvertinti kainų pokyčius, energetikos ir būsto išlaidas bei kartu egzistuojančią skurdumo riziką.

Vartojimo įpročiai ir kultūriniai veiksniai taip pat daro įtaką pragyvenimui, ypač kai kalbama apie šeimos biudžeto plano sudarymą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, pragyvenimo sąvoka dažnai naudojama skaitant skurdo rodiklius, gyventojų socialinę apsaugą ir gyvenimo lygį.