profesionalizmas

Profesionalizmas (profesionalizacija) – sociologinis terminas, apibūdinantis procesą, kuriuo tam tikra veiklos sritis ar darbas formaliai išaugo į profesiją. Tai reiškia, kad vystomos specializuotos žinios ir įgūdžiai, įvedami formalūs švietimo ir kvalifikacijos keliai, gali būti licencijos ar sertifikatai, o praktika reguliuojama etikos normomis. Taip pat formuojasi profesinės asociacijos, kuriamos praktikos standartų gairės ir, kartais, reguliavimo mechanizmai. Daugelyje visuomenių profesionalizmas siejamas su didesniu socialiniu prestižu ir autonomija profesinėje veikloje.

Pagrindinės savybės gali būti: didelė specializacija ir kvalifikacija; formalus švietimas ir įgūdžių įgijimas; licencijavimas ar sertifikavimas; etikos normos ir standartai; profesinės asociacijos ir reguliavimas; autonomija profesinėje veikloje bei socialinis prestižas. Šios savybės atspindi, kaip profesijos kuria patikimumo ir kokybės garantijas tiek savo nariams, tiek visuomenei.

Istorinis kontekstas: moderniosios valstybės ir mokslo plėtra paskatino profesijų formavimąsi, įvedė licencijavimą, profesines sąjungas ir standartizuotas praktikas. Profesijos dažnai įgyja autoritetą teikiant paslaugas, kurios reikalauja ypatingos atsakomybės ir plataus visuomenės pasitikėjimo.

Nauda ir kritika: profesionalizmas gali pagerinti paslaugų kokybę, saugumą ir atitiktį etikos normoms, stiprinti pasitikėjimą institucijomis. Kritika kartais akcentuoja perkaitusią byrokratiją, „doktrininį“ credentializmą ir galimą įtraukties ribojimą.

Pavyzdžiai: medicina, teisė, inžinerija, pedagogika, žurnalistika.