prieleidimai

Prieleidimai yra terminas, vartojamas filosofijoje, lingvistikos ir socialinių mokslų kontekstuose, apibūdinantis prielaidas ar sąlygas, kurios turi būti priimtos, kad teiginys, argumentas ar diskursas būtų prasmingas ar teisingas. Dažnai prieleidimai yra implicitiniai – paslėpti kontekste arba laikomi bendro pobūdžio žiniomis – bet kartais jie yra explicitiai išreiškiami.

Prieleidimai gali būti skirstomi į kelias rūšis: loginius prieleidimus, kurių laikomasi norint užtikrinti teiginio ar argumento loginę nuoseklumą; metodinius prieleidimus, kurie nustato tyrimo dizaino ar analizės ribas; ir lingvinius prieleidimus, kurie susiję su kalbos reikšmėmis ir tuo, kaip skaitytojas ar klausytojas interpretuoja teiginius.

Skirtumas nuo paprastų prielaidų yra tas, kad prieleidimai dažnai turi būti priimti kaip priešsąlygos ar kontekstinės sąlygos, leidžiančios teiginiui būti prasmingam. Jie gali stiprinti arba riboti argumentą, paaiškinti pasirinkto tyrimo dėmenis ar atskleisti diskurso kultūrinį pagrindą.

Identifikavimas gali būti sudėtingas, nes prieleidimai dažnai iškyla tik per kontekstą, diskursinę struktūrą ar metaforas. Analizė apima teksto ar pokalbio konteksto išskyrimą, pasikartojančių temų identifikavimą ir klausimą, kokios sąlygos turi būti priimtos teiginio priimtinumui.