prieiga

Prieiga yra lietuviškas daiktavardis, reiškiantis galimybę arba leidimą pasiekti, įeiti į vietą ar naudotis kokia nors paslauga ar resursu. Ji gali būti fizinė – patekimas į pastatą ar teritoriją –, arba skaitmeninė – teisė naudotis informacijos sistema, duomenimis ar interneto paslaugomis. Dažnai vartojama frazė „turėti prieigą“ arba „prieigos teisės“.

Etymologiškai žodis kilęs iš prefikso prie- ir šaknies eiga (judėjimas, kelias), kur prieiga netiesiogiai nurodo priėjimą ar artėjimą prie tikslo ar ištekliaus. Lietuvių kalboje „prieiga“ dažnai vartojama kaip universali sąvoka – apima tiek fizinį priėjimą, tiek galimybę pasiekti informacijos ar paslaugų resursus. Prieiga skiriasi nuo panašių sąvokų, pavyzdžiui, prieinamumas (accessibility) daugiausia akcentuojantį sistemos ar paslaugos naudojamumo galimybes.

Vartojimo sferos: fizinė prieiga apima įėjimą į pastatus, salas, teritorijas; skaitmeninė – prieiga prie interneto, duomenų bazių arba debesų paslaugų. Dažnai kalbama apie „prieigos teisęs“ (teisė naudotis resursais) ir „prieigos kontrolę“ (nustatant, kas gali pasiekti ką). Sicilėse tai gali būti taikoma kaip autentiškumo patvirtinimas ir autorizacija, kuri valdo, kas gali atlikti veiksmus su konkrečiais ištekliais.

See also: prieinamumas, prieigos teisės, autentifikacija, autorizacija, prieigos kontrolė.