mikroorganizmusai

Mikroorganizmai yra mikroskopiniai organizmai, kurių dydis dažnai siekia kelių mikrometrų ar mažiau. Juos sudaro bakterijos, archaėjos, protistai, grybai ir virusai. Jie gali gyventi savarankiškai arba parazitauti, prisitaikydami prie įvairiausių aplinkos sąlygų. Dauguma jų randami visur – dirvoje, vandenynuose, ore ir gyvuose organizmuose. Taip pat jie vaidina svarbų vaidmenį gamtoje, medicinoje ir pramonėje, net jei dažnai matomi tik mikroskopu.

Pagrindinės grupės yra prokariotai (bakterijos ir archaėjos) ir eukariotai (protistai ir grybai). Virusai nėra ląstelės: jų genetinė medžiaga gali būti DNR arba RNR, o juos reikia šeimininko ląstelės reprodukcijai. Prokariotai turi paprastą ląstelės struktūrą be branduolio, o eukariotai turi branduolį ir įvairius organelius.

Mikroorganizmų dauginimasis ir metabolizmas labai priklauso nuo grupės. Bakterijos ir archaėjos dažnai dauginasi dalijimuisi (binary fission) ir gali būti aerobinės arba anaerobinės. Protistai ir grybai yra eukariotai; dauginimasis gali būti per ląstelių dalijimąsi, sporų formavimą ar gametų susijungimą. Virusai daugina save tik per šeimininko ląstelę, kopijuodami savo genetinę medžiagą ir gamindami naujas dalis.

Ekologinė ir žmogaus svarba: mikroorganizmai dalyvauja biogeochemijos cikluose, skaido organinę medžiagą, skatina augimą ir mineralų prieinamumą. Pramonėje jie naudojami fermentacijai, biotechnologijoms, bioremediacijai ir probiotikams. Žmogaus kūne esanti mikrobioma palaiko virškinimą ir imunitetą, tačiau kai kurie mikroorganizmai sukelia ligas. Tyrimai apima mikroskopiją, kultūravimą, molekulinius metodus (PCR) ir metagenomiką, leidžiančią tyrinėti mikroorganizmų įvairovę nepaisant sunkiai augančių kultūrų.