globalizacijai

Globalizacija yra procesas, kuriuo pasaulio ekonomikos, kultūros ir politikos sferos vis intensyviau tarpusavyje susietos. Ji apima prekių, paslaugų, kapitalo, žmonių judėjimą ir idėjų sklaidą, vykstančią per tarptautinę prekybą, užsienio investicijas, technologijų plėtrą ir skaitmeninius tinklus. Globalizacija plėtėsi po Antrojo pasaulinio karo, didžia dalimi sustiprėjusi nuo 1980-ųjų, kai įsisavino rinkos liberalizavimas, privatizacija ir spartus technologijų progresas.

Pagrindiniai veiksniai – atviros rinkos, tarptautiniai reglamentai ir institucijų vaidmuo (Pasaulio prekybos organizacija, tarptautinės finansų institucijos), be to – ekonominiai susitarimai, globalios tiekimo grandinės ir inovacijų sklaida. Globalizacija skatina tarptautinę prekybą, investicijas ir darbo jėgos mobilumą, kuria galimybių įmonėms ir šalims augti, bet kartu kelia rizikas: didesnę ekonominę nelygybę, regioninius skirtumus, pavojų suverenumui ir aplinkosaugai.

Kritikai pabrėžia galimą darbo standartų pažeidimą, socialinę įtampą ir kultūrinį homogenizavimą, tuo tarpu šalininkai akcentuoja produktyvumo, inovacijų ir bendro gyvenimo kokybės kilimą, kai reguliavimas ir socialinė atsakomybė atitinkamai pritaikomi. Globalizacijos poveikis priklauso nuo regiono, politinių sprendimų, įmonių elgesio ir priežiūros institucijų stiprumo.