apskaitinimas

Apskaitinimas yra sisteminis finansinių įvykių registravimas, klasifikavimas ir suvestinių duomenų parengimas, kuris suteikia įmonėms ir organizacijoms pagrindą vertinti veiklą, priimti sprendimus ir laikytis teisės aktų. Jis apima viso verslo laikotarpio finansinių operacijų įrašymą buhalterijos žurnaluose, jų perkėlimą į atitinkamas sąskaitas ir parengimą balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos bei kitų finansinių ataskaitų.

Procesas dažnai vyksta etapais: sandorių registravimas, jų klasifikavimas į tinkamas sąskaitas, laikotarpiais suvedimas ir parengimas finansinės atskaitomybės. Apskaitoje dažnai taikomas dvigubo įrašų principas, užtikrinantis balansą tarp debeto ir kredito. Be to, įtraukiamos tokios sritys kaip trumpalaikė ir ilgalaikė turto, atsargų, pajamų ir išlaidų, atlyginimų bei mokesčių apskaita. Reguliariai atliekamas tikslinis žurnalų perkėlimas į vadinamąsias pagrindines sąskaitas ir sudaroma tikslinė finansinė ataskaita už ataskaitinį laikotarpį.

Standartai ir teisės aktai reguliuoja apskaitos darbus. Lietuvoje apskaita reglamentuojama nacionaliniais apskaitos standartais ir teisės aktais; daug įmonių taiko Lietuvos buhalterinės apskaitos standartus (LBAS), o didesnės ar pasaulinės grupės – tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (IFRS). Apskaitos duomenys taip pat naudojami mokesčių deklaracijoms, vadovų analizėms bei išoriniams pranešimams kreditoriams ir investuotojams.

Apskaitinimas yra pagrindas finansiniams sprendimams ir įmonių vertinimui, bet tai nėra vienintelė finansų funkcija: ji glaudžiai susijusi su vidaus kontrole, auditu ir sprendimų vadyboje.