Pasikartojimo

Pasikartojimas yra reiškinys, kai tam tikras įvykis, būsena ar požymis kartojasi po tam tikro laiko arba įvyksta pakartotinai. Lietuvių kalboje daiktavardis pasikartojimas kilęs iš veiksmažodžio pasikartoti, reiškiančio įvykti iš naujo. Genityvo forma pasikartojimo vartojama kalbant apie rizikas, laikotarpius ar dažnus kartojimus, pavyzdžiui: pasikartojimo rizika, pasikartojimo dažnis.

Medicinoje pasikartojimas apibūdina ligos ar simptomų atkrytį po remisijos ar gydymo. Recidyvas gali pasireikšti po įvairių gydymo kursų; rizikos veiksniai, stebėsena ir pacientų valdymas lemia priemones, kuriomis siekiama sumažinti pasikartojimo tikimybę.

Kalboje ir literatūroje pasikartojimas dažnai yra stilistinė priemonė: kartojimas gali sustiprinti mintį, įtvirtinti informaciją arba sukurti ritmą. Pasikartojimas gali būti žodžių, frazių ar sakinių blokų kartojimas.

Duomenų analizėje ir epidemiologijoje pasikartojimas reiškia įvykių kartojimą laike. Pasikartojimo dažnis (dažnumas) ir pasikartojimo intervalas padeda įvertinti riziką, prognozes ir tyrimų rezultatus.

Apibendrintai, pasikartojimas yra įvairiapusis reiškinys, svarbus nagrinėjant medicinines, kalbos, statistines ir kitų disciplinų problemas. Teisingai įvertintas pasikartojimas padeda planuoti gydymą, tyrimus ir komunikaciją.