Kompiuteriai

Kompiuteriai yra elektroniniai įrenginiai, skirti duomenų apdorojimui pagal įvestas programas. Jie sudaro aparatūrą (procesorius, atmintis, laikmenos, įvesties ir išvesties įrenginiai) ir programinę įrangą (operacines sistemas, taikomąsias programas).

Istorija: pirmieji mechaniniai skaičiavimo prietaisai atsirado prieš daugiau kaip šimtą metų, o elektroniniai kompiuteriai pradėti kurti 20 amžiaus viduryje. Per 1950–1960-uosius pereita prie tranzistorinės, vėliau integruotų schemų technologijos. 1990-aisiais ir 2000-aisiais įvyko masinis asmeninių kompiuterių ir interneto plėtimas, o mobiliųjų įrenginių amžius sustiprino kompiuterinių įrenginių įvairovę.

Pagrindiniai komponentai: centrinis procesorius (CPU), atmintis (RAM), laikmenos (HDD/SSD), vaizdo plokštė (GPU), įvesties ir išvesties įrenginiai (monitorius, klaviatūros, pelė). Šiuolaikiniai sistemų architektūros dažnai sujungia kelias komponentes į vieną plokštę (laptopai, darbo stotys, serveryje). Pastaruoju metu prioritetas – energijos efektyvumas ir skaitmeninis saugesnis veikimas.

Tipai: asmeniniai kompiuteriai (staliniai ir nešiojami), stacionarūs serveriai, įterptosios (embedded) sistemos, specializuoti superkompiuteriai. Taip pat išsiskiria mobiliųjų įrenginių platformos, debesų kompiuterija ir tinkliniai sprendimai.

Programinė įranga apima operacines sistemas, taikomas programas, interneto naršykles ir saugos įrankius. Šie įrenginiai keičia darbo, mokymosi ir pramogų kasdienybę, skatina skaitmeninį raštingumą ir duomenų valdymo įgūdžius, tačiau kelia iššūkių privatumui, saugumui ir priklausomybei nuo techninės infrastruktūros.