spektrofotometriai

Spektrofotometriai, lietuviškai vadinami spektrofotometrais, yra laboratoriniai įrenginiai, skirtų matuoti šviesos intensyvumą per aukou masės arba poros sąveikos metu. Jų pagrindinis principas – naudojant spektroskopiją, siekiami matuoti, kiek šviesos spektros spektro diapazono dalis (viena spalva) yra absorbiuojama mėginių. Šis principas leidžia kvantifikuoti cheminius junginius, ichų koncentraciją, saulės spindulių stiprumą ir pan.

Skirtumas tarp nukreiptų spektrofotometrų, kurie rodo tik vieną spalvą (monokromatiniai), ir dalikliuoklių (difraction) spektrofotometrų, kurie matuoja bendrajį spektrą (polikromatiniai). Dažniai veikia Na‑Ed lasersmi, Ga‑As lasersmi, saulės šviesos šaltinis arba pusluminis diodų šaltinis. Dažniausiai pritaikomi spektrofotometrai yra UVA, UVB ir viso spektrų.

Spektrofotometrų veikla – ar modulis sąveikauja su mityba, pavojų matuojamais chemijos, autoperformas, gydomųjų apskritimų, laboratorija, Elektro. Pagrindė nurodyti nustinas reikšmės. Viso akivaizddžiu. Pradėję ank-storiai 1900 m. dešimtmečių, atmosferos.

Šie prietaisai plačiai naudojami biologiniuose tyrimuose, farmacijose, mikrobiologijoje, aplinkos tyrimuose, gaminimo kontrolyje bei klimato stebėjime. Ti svarbiausias savininkų paliekama list laikmanį ir pats