priverstiniai

Priverstiniai yra teisės ir administravimo terminas, apibūdinantis valstybės institucijų taikomas priemones, kuriomis siekiama priversti asmenis laikytis teisės aktų reikalavimų arba užtikrinti viešąją tvarką, saugumą ar teises. Žodžio kilmė iš lietuviško veiksmažodžio priversti, reiškiantis „pareigoti, priversti“. Dažnai šis terminas vartojamas teisėsaugos, administracinės teisės, socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos kontekstuose bei žmogaus teisių apsaugos diskurse.

Priverstiniai veiksmai taikomi pagal įstatymus ir dažnai reikalauja teisinio patvirtinimo bei griežtų saugiklių. Jie apima priemones, kuriomis siekiama užtikrinti teisės veikimą, viešąją tvarką ar žmogaus saugumą, pavyzdžiui laikino sulaikymo, priversto gydymo ar kitų ribojančių priemonių taikymą. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui vaikų apsaugos ar viešosios tvarkos užtikrinimo, priverstinės priemonės gali būti griežtesnės, tačiau visada turi būti atliekamos laikantis teisės ir žmogaus teisių apsaugos principų.

Saugikliai ir priežiūra: priverstinės priemonės, kaip ir bet kurios valstybės galios naudojimas, privalo būti teisėti, būtini, proporcingi ir laikomi teisiškai patverti. Dažnai numatyta priežiūra ir teisminė kontrolė, galimybė apskųsti sprendimus bei prireikus nepriklausomų institucijų įsikišimas.

Priverstiniai kaip sąvoka Lietuvoje išlieka svarbi teisės ir administracijos diskurse, nes apima priemonių spektrą, kuriuo siekiama užtikrinti įstatymų laikymą ir saugumą, kartu keliaudamas žmogaus teisių gynimo klausimus.