konformizmust

Konformizmas, taip pat žinomas kaip konformizmas, yra elgesio, tikėjimo ar nuomonės pasikeitimas, siekiant sutapti su grupe. Tai gali atsirasti dėl realaus arba numanomo socialinio spaudimo. Konformizmas yra plačiai paplitęs reiškinys tarp žmonių ir kitų socialinių gyvūnų rūšių. Jis gali būti grindžiamas noru būti priimtam, išvengti atstūmimo ar tiesiog priimti grupės sprendimus kaip teisingus.

Konformizmas gali pasireikšti įvairiais būdais. Tai gali būti paprastas elgesio pokytis, pavyzdžiui, apsirengimas taip pat kaip ir draugai, arba gilesnis tikėjimo pakeitimas, siekiant atitikti grupės ideologiją. Vienas iš žinomiausių konformizmo pavyzdžių yra Solomon Asch eksperimentai, kuriuose dalyviai buvo spaudžiami pritarti akivaizdžiai neteisingiems atsakymams, kad atitiktų grupės nuomonę.

Konformizmo priežastys yra sudėtingos ir apima daugybę veiksnių, tokių kaip informacinis socialinis poveikis (kai tikime, kad grupė turi teisingą informaciją) ir normatyvinis socialinis poveikis (kai norime būti priimti grupės). Nors konformizmas gali padėti išlaikyti socialinę harmoniją ir palengvinti grupinį darbą, jis taip pat gali turėti neigiamų pasekmių, tokių kaip intelektualinės savarankiškumo praradimas, nesąžiningų sprendimų priėmimas ar net veiksmai, prieštaraujantys asmeniniams moraliniams principams.